Names of characters and places and their change in the fairy tale "The snake as bridegroom"

Straipsnyje siekiama išryškinti pasakos "Žaltys jaunikis" (ATU 425 M) veikėjų ir vietų įvardijimo vyraujančias ir retesnes tendencijas. Buvo ištirta įvairių tautų šios pasakos variantai: 150 lietuvių, 89 latvių, 28 rusų, 22 baltarusių, 6 ukrainiečių, 4 totorių, 2 bulgarų ir 1 kazachų. Apžvelgus pasakos veikėjų ir vietų įvardijimą įvairių tautų variantuose, matyti, kad vyrauja tendencija pasitelkti bendrinius vardus. Atskirų bendrinių vardų vyravimo kiekybinė analizė parodė, kiek kurioje tautoje kanonizuoti pagrindinių veikėjų vardai, kokio masto pastebima įvairovė. Kitų pasakos veikėjų bendrinių vardų išryškėjęs spektras rodo šeiminių, socialinių santykių įsiveržimo į šios pasakos pasaulį apimtį. Ekspresyvių emocionalių vardų formų gausa rodo ryškią tendenciją panaudoti šią raiškos priemonę emocionaliems, vertybiniams santykiams su vaizduojamais pasakos personažais realizuoti. Tikriniais vardais šios pasakos personažai vadinami kur kas rečiau negu bendriniais. Pasakos veikėjų tikrinių vardų sąrašai tautose nevienodi. Veikėjų tikrinių vardų populiarumui ir plėtrai turėjo įtakos kai kurie išspausdinti šios pasakos variantai, galimi kultūriniai kontaktai tarp tautų. Stilistinio tikrinių vardų vaidmens, jų kilmės problemos laukia tolesnių tyrinėjimų. Vietų vardų vartojimui būdingos panašios tendencijos. Įprasta vietą, aplinką nusakyti bendriniu vardu. Daug rečiau pasitelkiama konkrečios vietos tikrinis vardas. Keletas variantų yra ypač susiję su vietove, ryškus pasakojimo priartėjimas prie padavimo žanro.The subject of this article were Lithuanian and other national variants of the fairy tale "The Snake as Bridegroom" (ATU 425 M). The purpose was to reveal the typical names of characters and places and tendencies of their change. The scope of analysis comprised 150 Lithuanian, 89 Latvian, 28 Russian, 22 Byelorussian, 6 Ukrainian, 4 Tatar, 2 Bulgarian, and 1 Kazakh text. It was pointed out that in these national variants the characters are predominantly named by common nouns. Many of those names are quite expressive, used in order to reveal the emotional attitude and value judgment of the characters. The proper names of the characters used by various nations are rather different. E. g., in Lithuanian variants, the main characters are called Eglė and Žilvinas, whereas only in three Latvian variants the serpent's wife is named Madalia. In the Russian variants, the names of Masha and Osip are somewhat more popular, while Byelorussians rather more frequently name the serpent as Jacob. It was noted, that spread of some proper names could have been affected by the published variants, migration of the national groups, and cultural connections. Insertion of certain names into this tale (like Kaukas, Kuka, Kukerins, Kupin) is subject of further investigations. The places of the fairy tale's action are also usually described by common nouns. Still, some variants of the tale, in which connections with definite localities are somewhat more elaborated on, approach the genre of place legends